LuckY StrikE W E L C O M E |
|
| Ekonomia Shqiptare | |
| | Autori | Mesazh |
---|
Ing. Frangu Admin
Numri i postimeve : 291 Age : 40 Localisation : tirana,albania Registration date : 25/06/2007
| Titulli: Ekonomia Shqiptare Thu Jun 28, 2007 11:02 am | |
| Info rreth zhvillimeve ekonomike ne Shqiperi. | |
| | | Ing. Frangu Admin
Numri i postimeve : 291 Age : 40 Localisation : tirana,albania Registration date : 25/06/2007
| Titulli: Re: Ekonomia Shqiptare Thu Jun 28, 2007 2:54 pm | |
| Shqiptarėt tregohen indiferentė pėr sigurimin e pronės
Tė dhėnat tregojnė se pėr tė siguruar pasurinė e tyre, shqiptarėt shpenzojnė vetėm 2 euro pėr frymė
Megjithėse prona vihet gjithnjė e mė shumė nė rrezik pėr shkak tė ndryshimeve tė shpeshta dhe tė vrullshme klimatike, shqiptarėt vazhdojnė tė paguajnė pak pėr ta siguruar. Sipas tė dhėnave zyrtare nga autoriteti i mbikėqyrjes financiare, sigurimi i pasurive tė patundshme zė pak mė shumė se 16 pėr qind tė totalit tė tregut tė sigurimeve dhe kjo shifėr ka ardhur nė rėnie vitin e fundit. Gjatė 4-mujorit tė parė tė kėtij viti, kompanitė e sigurimit kanė raportuar si tė ardhura nga sigurimi i pasurive tė patundshme vetėm 300 milionė lekė nga 1.8 miliardė qė ka qenė totali i tė ardhurave tė kėtij tregu. Por tė dhėnat e fundit nga Instituti i Statistikės tregojnė se shqiptarėt shpenzojnė mesatarisht rreth 40 miliardė lekė nė vit pėr tė blerė apartamente dhe godina shėrbimi apo biznesi. Sipas shoqėrive tė sigurimit, nga kėto prona sigurohen vetėm ato qė blihen me kredi dhe kjo vetėm se ėshtė e kushtėzuar nga vetė bankat. Pjesa tjetėr qėndron e pasiguruar dhe ėshtė e ekspozuar ndaj rreziqeve nė ēdo kohė. Mė tė pashqetėsuar pėr rreziqet duket se janė fermerėt, pasi tė dhėnat tregojnė se pėr sigurimin e pronės gjatė 4 muajve tė parė tė vitit 2007 ata kanė shpenzuar vetėm 156 mijė lekė.
Tregu i sigurimeve
Shoqėritė e sigurimit nė Shqipėri xhirojnė mesatarisht 30 milionė euro nė vit sipas tė dhėnave tė viteve tė fundit. Nga kjo del se njė shqiptar shpenzon afėrsisht 10 euro nė vit pėr tė siguruar makinėn, pronėn, jetėn dhe gjithēka tjetėr. Krahasimi i tė dhėnave me vendet e rajonit nxjerr nė pah njė nivel shumė tė ulėt tė shpenzimeve pėr sigurime nė vendin tonė. Nė Maqedoni, niveli i shpenzimeve pėr frymė pėr sigurime ėshtė rreth 3 herė mė i lartė se ai nė vendin tonė. Ndėrsa pėr disa vende tė tjera tė zhvilluara, niveli i shpenzimeve vjetore pėr sigurime shkon deri nė disa mijė euro. Nė Shqipėri, pjesėn dėrrmuese tė sigurimeve e zėnė ato tė detyrueshme, ēka konfirmon mė shumė faktin se shqiptarėt shpenzojnė shumė pak pėr sigurimet, pėrveēse nė rastet kur i shtrėngon ligji. Ndėrsa akoma mė tė ulėta janė shpenzimet pėr shėndetin dhe aksidentet, qė zėnė vetėm 3.13 pėr qind tė totalit pėr kėto 4 muajt e kėtij viti, ose e thėnė ndryshe vetėm 56 milionė lekė. | |
| | | Ing. Frangu Admin
Numri i postimeve : 291 Age : 40 Localisation : tirana,albania Registration date : 25/06/2007
| Titulli: Re: Ekonomia Shqiptare Thu Jun 28, 2007 2:56 pm | |
| Vendim pėr tė rritur rrogat nė arsim e shėndetėsi
Berisha premton: Tė moshuarit do tė pėrfitojnė nga 1 korriku rritjen e dytė tė pensionit
Qeveria do tė vendosė nė mbledhjen e sotme tė Kėshillit tė Ministrave rritjen e rrogave nė sektorin e arsimit dhe shėndetėsisė nė masėn 20-25%. Kėto do tė jenė dy sektorėt qė do tė pėrfitojnė mė shumė rritje nga buxheti shtesė i qeverisė.
Ndėrsa rrogat e tjera do tė kenė njė rritje nė masėn 10%. Krahas kėsaj, do tė ketė njė rritje tė dytė tė pensioneve nė muajin korrik, falė buxhetit suplementar. "Kjo rritje synon realizimin e objektivit tė qeverisė pėr dyfishimin e buxhetit pėr arsimin dyfishimin e rrogave pėr mėsuesit, gjatė 4 viteve dhe po kėshtu, rritjen dhe pėrmirėsimin e cilėsisė sė shėrbimit mjekėsor", tha Berisha. Sipas Kryeministrit, do tė ketė njė rritje tė dytė tė pensioneve, duke filluar nga 1 korriku. "Pavarėsisht nga rritja e janarit, do tė ketė njė rritje tė dytė tė pensioneve nė korrik falė buxhetit suplementar", tha Berisha. Gjithashtu, qeveria do tė vendosė shpėrblime nė administratė pėr gradat dhe titujt shkencorė. "Pėr titullin profesor vendoset njė shtesė, po kėshtu pėr doktorin e shkencave, pėr masterin, asistent profesorin qė angazhohet nė administratė", tha ai, duke e cilėsuar tė nevojshėm njė bashkėpunim midis administratės publike dhe institucioneve akademike. Ekspertėt e Ministrisė sė Financave kanė pėrfunduar sė pėrgatituri buxhetin suplementar, i cili pritet tė hyjė nė fuqi mė 1 korrik. Vlera totale e kėtij projektbuxheti ėshtė 28 miliardė lekė. Edhe kėtė vit, pjesa mė e madhe e fondit tė kėtij buxheti suplementar janė destinuar pėr investime publike. "Nė tėrėsinė e saj, rreth 13.5 miliardė lekė, ose rreth 135 milionė USD, vijnė tėrėsisht pėr shkak tė administrimit tė mirė fiskal, tejkalimit tė tė ardhurave fiskale korrente dhe pėrmirėsimit tė administrimit tė shpenzimeve publike", deklaroi para dy ditėsh ministri i Financave, Ridvan Bode. | |
| | | Ing. Frangu Admin
Numri i postimeve : 291 Age : 40 Localisation : tirana,albania Registration date : 25/06/2007
| Titulli: Re: Ekonomia Shqiptare Thu Jun 28, 2007 3:00 pm | |
| BSH rrit normėn e interesit nė 5.75%
Kjo lėvizje pritet tė sjellė forcimin e lekut, por edhe tė rrisė mė tej interesat e kredive
Frika nga inflacioni ka vėnė nė lėvizje Bankėn e Shqipėrisė, e cila njoftoi dje rritjen me 0.25 pėr qind tė normės bazė tė interesit duke e ēuar atė nė nivelin e 5.75 pėrqindėshit. Guvernatori Ardian Fullani sqaroi se ky vendim merret nė njė kohė kur rreziqet pėr inflacion janė bėrė dukshėm mė tė forta nė ekonominė e vendit. "Zhvillimet monetare kanė pasqyruar njė aktivitet nė rritje pėr sa i takon kreditimit tė ekonomisė, ndėrkohė qė aktiviteti fiskal nuk ka ecur sipas planit", tha Fullani, duke iu referuar mosrealizimit tė investimeve publike nė gjysmėn e parė tė vitit. "Nga ana tjetėr, deficiti tregtar ka shėnuar njė zgjerim tė dukshėm gjatė tremujorit tė parė tė vitit, duke gjeneruar premisa pėr krijimin e zhbalancimeve nė sektorin e jashtėm tė ekonomisė", vijoi mė tej ai. Rritja me ritme tė larta e deficitit tregtar, pėrveē se shihet si njė faktor kėrcėnues pėr rritjen ekonomike komentohet nga disa specialistė tė ekonomisė si sfida mė e madhe, me tė cilėn do tė pėrballet ekonomia shqiptare nė njė tė ardhme jo tė largėt. "Pas shqyrtimit analitik tė ēdo elementi rreziku, Kėshilli Mbikėqyrės i Bankės sė Shqipėrisė arriti nė pėrfundimin se materializimi i disa faktorėve ėshtė konsumuar, ndėrkohė qė pėr tė tjerėt ekziston njė mundėsi reale ndodhjeje", tha Fullani.
Efektet
Efekti fillestar i kėsaj rritjeje tė normės bazė tė interesit pritet tė jetė shtrenjtimi i lekut. Pėr pasojė, interesat e depozitave do tė jenė mė tė larta, por edhe pėr tė marrė njė kredi do tė duhet tė paguash mė shumė interesa nė bankė. Kjo lėvizje e Bankės sė Shqipėrisė komentohet dhe si njė pėrgjigje ndaj vendimit tė Bankės Qendrore Evropiane pėr rritjen e normės sė interesit nė 4 pėr qind pėr vendet e eurozonės rreth dy javė mė parė. Integrimit nė rritje i tregjeve financiare shqiptare ka bėrė qė politikat e ndjekura nga Banka Qendrore Evropiane dhe Rezerva Federale Amerikane, tė pasqyrohen nė njė masė tė madhe edhe nė tregun e brendshėm valutor nė vend. Dhe kėshtu, njė forcim i mėtejshėm i euros do tė kishte efekte negative pėr ekonominė e vendit, pasi do tė shtrenjtonte produktet qė Shqipėria importon nga vendet e Bashkimit Evropian, tė cilat nė njė pjesė tė mirė tė tyre janė lėndė tė para. I gjithė ky cikėl do tė provokonte njė rritje tė inflacionit, i cili aktualisht rrotullohet rreth shifrės 2.5 pėr qind. Rreth dy vjet mė parė, me uljet e normės sė interesit Banka e Shqipėrisė ceku kufirin minimal historik, ēka ishte edhe njė test se ēfarė do tė ndodhte nė treg. Ky moment u kalua lehtė, por me kėtė rritje, banka i afrohet kufirit maksimal tė normės sė interesit. Kjo do tė sjellė njė situatė tjetėr tė re tė paprovuar pėr mėnyrėn se si do tė reagojnė tregjet.
Kredia
Nė dy vitet e fundit, kreditimi i ekonomisė sė vendit ka shėnuar njė rritje rekord jo vetėm pėr Shqipėrinė, por edhe pėr gjithė rajonin. Brenda dy vitesh, kreditimi i ekonomisė arriti nė 29 pėr qind tė Produktit tė Brendshėm Bruto nga vetėm 7 pėr qind qė kishte qenė mė parė. Kjo rritje galopante e shoqėruar edhe me rritjen e vazhdueshme tė kėrkesės sė brendshme kanė qenė dy faktorė tė pėrhershėm rreziku pėr inflacionin nė vendin tonė. | |
| | | maverikkal
Numri i postimeve : 72 Age : 37 Registration date : 28/06/2007
| Titulli: Re: Ekonomia Shqiptare Mon Jul 02, 2007 2:40 am | |
| - admin shkruajti:
- Vendim pėr tė rritur rrogat nė arsim e shėndetėsi
jo 20-25% ti rrise ai rrogat ne shendetesi por edhe 200% ti prape kur te vesh ne spital pa marre me vete rrogen e muajit ngele aty se ste kap njeri me dore. sa per arsimin mbase do i duhen per te bere nje kurs me te fuqishem per personelin se me sa u pa ne provimin e fundit nje pjese jo e vogel dolen seriozisht dobet.. dhe ne presim qe brezi qe po rritet te na coje ne perpara... | |
| | | Ing. Frangu Admin
Numri i postimeve : 291 Age : 40 Localisation : tirana,albania Registration date : 25/06/2007
| Titulli: Re: Ekonomia Shqiptare Fri Jul 13, 2007 6:22 pm | |
| Miratohet buxheti suplementar, Do te rriten rrogat
Sipas kryeministrit Sali Berisha, ky buxhet do te mundesoje rritjen e rrogave, si dhe rritjen e dyte te pensioneve te uleta, ne shkalle vendi
Keshilli i Ministrave ne mbledhjen e sotme miratoi buxhetin suplementar per vitin 2007. Sipas kryeministrit Sali Berisha, ky buxhet do te mundesoje rritjen e rrogave, si dhe rritjen e dyte te pensioneve te uleta, ne shkalle vendi. Kete vit sipas tij do te rriten serish rrogat e arsimtareve, mjekeve e infermiereve ritje qe varion nga 20 ne 22 % si dhe do te pesojne nje rritje prej 8 deri ne 18 % rrogat e punonjesve te tjere buxhetore. Sipas kryeministrit, kjo rritje e dyte me e madhe, synon te kompensoje taksen e sheshte. Ne mbledhje u miratua edhe vendimi per rritjen e dyte e pensioneve te uleta per kete vit dhe nje pagese shtese mbi bazene gradave shkencore | |
| | | montana
Numri i postimeve : 52 Registration date : 26/06/2007
| Titulli: Re: Ekonomia Shqiptare Wed Aug 08, 2007 6:43 pm | |
| Energjia, importi 160 mln euro Shuma 5 herė mė e lartė se nė vitin 2006. Prodhimi bie me 51 pėr qind
Prodhimi i energjisė nė vend pėr 5 muajt e parė tė vitit ka rėnė me rreth 51.2 pėr qind. Shifrėn e ka bėrė tė ditur Banka e Shqipėrisė nė buletinin zyrtar pėr zhvillimet e ekonomisė nė gjysmėn e parė tė vitit. Duke iu referuar tė dhėnave tė Korporatės Elektroenergjetike Shqiptare, Banka Qendrore vėren se pėr vitin nė vazhdim Shqipėria do tė ketė nevojė pėr rreth 2.4 miliardė kilovatorė energji elektrike nga importi, nga tė cilat pėr gjysmėn e parė tė vitit janė importuar 1.4 miliardė dhe ndėrkohė pritet tė importohen pėr muajt e mbetur edhe 1 miliard kilovatorė tė tjera. Me ēmimet aktuale tė energjisė pėr tė blerė 2.4 miliardė kilovatorė energji duhen tė paktėn 160 milionė euro. Kjo shumė ėshtė menduar tė pėrballohet kryesisht me fondet e vetė KESH-it, ndėrsa pjesa tjetėr do tė financohet nga buxheti shtesė. Qeveria vendosi tė disbursojė pėr blerjen e energjisė nga buxheti suplementar 5 miliardė lekė, qė me kursin aktual i bie pak mė shumė se 40 milionė euro. Ajo qė nuk dihet ende me saktėsi, ėshtė se a do tė mjaftojnė kėto para pėr tė pėrballuar nevojat e vendit pėr energji. Duke parė edhe prodhimin e ulėt tė energjisė nė vend, ėshtė shumė e vėshtirė qė 5 miliardė lekėt qė qeveria ka vėnė nė dispozicion tė KESH-it pėr tė financuar importin e energjisė tė jenė tė mjaftueshme. Gjatė vitit tė kaluar, importi i energjisė i kushtoi KESH-it rreth 38 milionė dollarė, ose mė pak se 30 milionė euro, nga 6 milionė euro qė ka qenė ky tregues gjatė vitit 2005. Ndėrsa pėr vitin 2007, parashikohet qė importet e energjisė tė jenė 5 herė mė tė larta nė vlerė se ato tė vitit qė lamė pas. Pėr 2006-ėn, importet e energjisė ishin tė pėrqendruara kryesisht nė muajt e fundit tė vitit, ndėrsa pėr kėtė vit, pothuajse 50 pėr qind e energjisė pėr ēdo muaj ėshtė blerė nga jashtė. Pėr vitin nė vazhdim, importet e energjisė, sipas tė gjitha parashikimeve, do tė thyejnė ēdo prurje tė viteve tė mėparshme, duke dhėnė njė kontribut tė rėndėsishėm edhe nė thellimin e mėtejshėm tė deficitit tregtar, teksa nė muajt e parė tė vitit, shpenzimet pėr blerje energji kanė qenė thuajse 1 milion dollarė nė ditė.
Situata
Aktualisht, prodhimi vendas ka zbritur nė nivelet mė tė ulėta, teksa nga kaskada e Drinit merren vetėm 5.5 milionė kilovatorė nė ditė. Sipas burimeve zyrtare nga KESH-i, nė rrjet hidhen rreth 13 milionė kilovatorė energji nė ditė, prej tė cilave pjesa tjetėr prej 7.5 milionė kilovatorė sigurohet nga importi. Kėrkesa aktuale pėr energji, sipas burimeve tė mėsipėrme, ėshtė rreth 16 milionė kilovatorė nė ditė, ēka do tė thotė se deficiti prej 3 milionė kilovat orėsh kompensohet me ndėrprerjet. Niveli i ujit nė liqenin e Fierzės ėshtė 268 metra mbi nivelin e detit. | |
| | | montana
Numri i postimeve : 52 Registration date : 26/06/2007
| Titulli: Re: Ekonomia Shqiptare Wed Aug 08, 2007 6:49 pm | |
| Tatimet tani paguhen nė internet Biznesi mund ti paguajė detyrimet tatimore pa u paraqitur nė zyrat e taksave
Tatimet e kanė gati projektin, qė i jep mundėsi biznesit ti paguajė taksat pėrmes rrugėve elektronike. Nė bazė tė kėtij projekti, shoqėritė private, nėpėrmjet internetit, mund tė shkarkojnė formularėt e deklarimit dhe pas plotėsimit tė tyre tė autorizojnė bankat pėr pagesėn e detyrimeve tatimore, pa pasur nevojė tė paraqiten nė zyrat e tatim-taksave. "Kjo ėshtė njė lehtėsi qė i ofrohet biznesit, tė cilit tashmė nuk do ti duhet tė presė nė radhė pranė zyrave tė tatimeve", tha Niko Lera, drejtor i procedurave tatimore nė Drejtorinė e Pėrgjithshme tė Tatimeve. Sistemi fiskal shqiptar bazohet nė vetėdeklarimin, qė do tė thotė se kompanitė nė formularėt qė i shkarkojnė tė gatshėm nga interneti vendosin vetė shumėn e detyrimeve tatimore qė kanė pėr tė paguar. Mė pas, autorizojnė bankėn tė kryejė pagesėn. Nė rast se autoritetet tatimore dyshojnė se subjektet kanė deklaruar mė pak detyrime nga sa duhet tė paguajnė realisht, atėherė autorizohet kontrolli i kėtyre subjekteve nga ana e inspektorėve. Projekti nė fjalė do tė zbatohet mė parė nė degėn e tatimpaguesve tė mėdhenj ose VIP-ave siē njihen ndryshe, dhe mė vonė, nė kėtė skemė, do tė pėrfshihen edhe biznese tė tjera.
Kasat
Po kėshtu, sė shpejti pritet qė tė fillojė dhe pajisja e biznesit tė vogėl me kasa regjistruese. Tatimet bėjnė tė ditur se e kanė gati tė gjithė infrastrukturėn, e cila do tė sanksionojė lėshimin e kuponave tatimore pėr ēdo produkt qė shitet nė vend. "Ne e kemi pėrgatitur draftin dhe tani janė qeveria dhe hallkat e tjera mbi Drejtorinė e Pėrgjithshme tė Tatimeve qė vendosin se kur projekti do tė fillojė tė implementohet", deklaroi Lera. Projekti i pajisjes sė biznesit tė vogėl me kasa regjistruese ekziston qė prej disa vitesh, por mė shumė se procedurė tatimore kasat ishin njė mjet biznesi pėr zyrtarėt qė u morėn me tregtinė tyre. Pėrpara disa vitesh, madje inspektorėt e tatimeve nuk kontrollonin se sa i pėrdornin bizneset kasat, por interesoheshin vetėm nėse kėto biznese i kishin blerė apo jo kasat, pėr shkak se me tregtinė e tyre ishin pėrfshirė zyrtarė tė qeverisė nė atė kohė. Ndėrkohė, Ministria e Financave ka deklaruar pak kohė mė parė, se pėrdorimi i kasave regjistruese nga biznesi i vogėl do tė bėhet i detyrueshėm para fundit tė kėtij viti. Gjatė miratimit tė paketės fiskale nė Kuvend, rreth 1 muaj e gjysmė mė parė, zėvendėsministri i Financave, Florjon Mima, premtoi se projekti do tė jetė gati pėr zbatim nė muajin shtator dhe me anė tė tij synohet tė ulet ndjeshėm informaliteti nė ekonomi. Kėrkesat pėr pajisjen e biznesit tė vogėl me kasa regjistruese ka ardhur edhe nga biznesi i madh. Por, pėrveē kėsaj, Dhoma e Tregtisė dhe Konfindustria, si dy grupimet mė tė mėdha nė vend, kanė kėrkuar edhe pėrfshirjen e biznesit tė vogėl nė skemėn e tatimit mbi vlerėn e shtuar si rruga mė e mirė pėr tė ulur informalitetin nė vend. Kjo, sipas tyre, do tė ulte edhe presionin mbi biznesin e madh pėr tė bėrė evazion, pasi tani shumica e bizneseve tė vogla nuk pranojnė faturė pėr blerjet qė bėjnė nga biznesi i madh. | |
| | | montana
Numri i postimeve : 52 Registration date : 26/06/2007
| Titulli: Re: Ekonomia Shqiptare Wed Aug 08, 2007 6:54 pm | |
| BSH: Mungesa e lejeve rriti ēmimet e banesave
Kėrkesa e lartė pėr apartamente nė tregun e brendshėm i ka rritur ēmimet e banesave me 17 pėr qind pėr tremujorin e parė tė vitit, krahasuar me tė njėjtėn periudhė tė njė viti mė parė. Shifrat i ka bėrė publike Banka e Shqipėrisė, sipas sė cilės rritja e ēmimit tė banesave ka qenė rezultat direkt i ofertės sė ulėt nė treg, pėr shkak tė uljes sė numrit tė lejeve tė ndėrtimit. Por, ndėrtuesit kanė pėrfituar nga kjo situatė tė rrisin ēmimet e apartamenteve. Banka Qendrore vėren se kostot nė ndėrtim pėr tre muajt e parė tė vitit 2007, krahasuar me tė njėjtėn periudhė tė vitit tė kaluar, janė rritur me vetėm 3 pėr qind, ēka do tė thotė se e gjithė rritja e ēmimeve ka ardhur si pasojė e uljes sė numrit tė ndėrtimeve, tė cilat nuk kanė mundur ta plotėsojnė kėrkesėn nė treg pėr apartamente. Tė dhėnat zyrtare tregojnė se aktiviteti i ndėrtimit ka shėnuar njė rėnie tė theksuar gjatė kėtij viti, krahasuar me vitin e kaluar. Kontributi i ndėrtimit nė treguesin e shitjeve totale tė ekonomisė ra me 31 pėr qind pėr tre muajt e parė tė vitit, ndėrsa gjatė kėsaj periudhe u shitėn rreth 40 pėr qind mė pak apartamente. Alarmin pėr njė situatė tė vėshtirė tė kėtij sektori e kanė dhėnė edhe vetė ndėrtuesit, tė cilėt kanė kėrkuar zhbllokimin e menjėhershėm tė ngėrēit qė ka pėrfshirė KRRT-tė nė mbarė vendin. Ata thonė se nė rast se kjo situatė do tė vazhdojė edhe pėr shumė kohė, atėherė sektori i cilėsuar si mė fitimprurėsi deri mė tani nė ekonominė shqiptare, rrezikon tė shkojė nė kolaps. | |
| | | Ing. Frangu Admin
Numri i postimeve : 291 Age : 40 Localisation : tirana,albania Registration date : 25/06/2007
| Titulli: Re: Ekonomia Shqiptare Thu Aug 09, 2007 9:31 pm | |
| Qeveria jep me koncesion nėntokėn Dy kompani tė huaja do tė kėrkojnė pėr naftė nė Jug tė Shqipėrisė
Qeveria u ka dhėnė leje dy kompanive tė huaja pėr tė filluar kėrkimin, nxjerrjen dhe zhvillimin e naftės nė territorin shqiptar, sinė tokė, ashtu edhe nė det. Duke miratuar kontratat e tyrenėKėshillin eMinistrave, Kryeministri i vendit, Sali Berisha,ushprehshumėoptimist pėr rėndėsinė dhe pėrfitimet qė kjomarrėveshjekapėrShqipėrinė. Kryeministri nuk ka dhėnė detaje pėr kohėzgjatjen e kontratave, por mėsohet se ato do tė veprojnė pėr njėkohėtė gjatėnėvend. Llogaritjet e ekspertėve, tė cilave iu referua edhe Kryeministri gjatė mbledhjes sė djeshme, tregojnė se nė zonat ku do tė bėhet kėrkimi i naftės, nė Ballsh, Delvinė dhe nė njė pjesė tė detit Jon, ekziston njė rezervė emadhenafte, porqėėshtė e pamundur me teknologjitė e sotme, edhe mė moderne tė shfrytėzohet e gjitha. Nė bllokun detar tė Jonit do tė jetė kompania angleze"MedOil", ajo qėdotė eksplorojė pėr naftė, ndėrsanėzonat e tjera tokėsore do tė jetė shumėkombėshja "Strem Oil & Gas Limited". "Tė dy kompanitė janė tė angazhuara nė kėrkim, por tė pėrqendruara nė shfrytėzimin e naftės reziduale nė fushat e njohura, qė, sipas vlerėsimeve tė ndryshme, arrin nė sasi shumė tė mėdha, rreth 1 miliard e 800 milionė fuēi. Nga kjo, natyrisht me metodat parėsore, tė cilat do tė aplikojnė kėtokompanidotė rimerret njė pėrqindje 10-12%, njė pėrqindje kjo qė ėshtė e mjaftueshme pėr Shqipėrinė pėr shumė e shumė vite pėr tė plotėsuar nevojat", tha Berisha. Industria e naftės Aktualisht, nė Shqipėri veprojnė edhe kompani tė tjera tė huaja nė nxjerrjen dhe shfrytėzimin e naftės, tė cilat e kanė rritur prodhimin e saj nė vend deri nė 500 mijė tonė vitin qė kaloi. Duke parashikuar rritje tė tjera tė ndjeshme nė vazhdim, Kryeministri Berisha tha se kontratat e reja me kompanitė e naftės janė njė dėshmi tjetėr e rėndėsishme pėr fokusimin e biznesit ndėrkombėtar pėr tė investuar nė Shqipėri. Prezenca e kompanive tė huaja ka rritur nė mėnyrė tė ndjeshme prodhimin e naftės nė vend,dukee ēuar nė mbi 500 mijė tonė vitin e kaluar. Sipas vlerėsimeve, Shqipėria ka njė sasi tė madhe nafte qė shkon deri nė 1 miliard e 800 milionė fuēi. Futja e kėtyre dy kompanive nė tregun e hidrokarbureve shėnon njė kthesė rrėnjėsore nė kėrkimin dhenxjerrjen e naftėsnėShqipėri. Kontrata me kėto dy kompani ndėrkombėtare serioze vjen pas nėnshkrimit tė kontratave pėr ngritjen e disa hidrocentraleve nė vend, apo investime tė tjera, siē ishte ajo nė fushėn e ēimentosme kompaninė "Titan". Kompanitė "Medoil" dhe "Stream Oil & Gas Limited"ubashkohenkompanive tė tjera qė operojnė nė sektorin e kėrkimit, zhvillimit, nxjerrjes dhe prodhimit tė naftės nė Shqipėri. "Bankers Petroleum", kompania kanadeze qė ka me koncesion shfrytėzimin dhe zhvillimin e vendburimit tė Patos Marinzės, njoftoi pak kohė mė parė se arriti ta ēojė prodhimin e saj nė 5 mijė fuēi nė ditė. Rezervat Rezerva totale e naftėsqėmendohet se ekziston nė vendin tonė llogaritetnėrreth 2-3 miliardė fuēi, nga e cila mund tė nxirret me teknologjinė mė tė pėrparuar vetėm 10-12 pėr qind. Kjo konfirmohetedhenėlibrin zyrtar tė CIAs, ku thuhet se Shqipėria ka njė rezervė tė provuar nafte, e cila mundtė nxirret nga nėntoka prej rreth 185 milionė fuēish. Aktualisht, nafta e prodhuar nė Shqipėri tregtohet jashtė shtetitmerreth 35 dollarė, pėr shkak se nafta e Patos Marinzės ku operon kjo kompani ėshtė bituminoze.Por, pėr zona tė tjera si ajo e Kuēovės, pėr shembull, ēmimi i naftės sė nxjerrė prej aty shkon nė rreth 70 dollarė pėr fuēi, sepse ėshtė e tipit vajor. | |
| | | Ing. Frangu Admin
Numri i postimeve : 291 Age : 40 Localisation : tirana,albania Registration date : 25/06/2007
| Titulli: Re: Ekonomia Shqiptare Thu Aug 09, 2007 9:37 pm | |
| BSH: Regjistri i kredive fillon mė 1 janar tė vitit tė ardhshėm Aktualisht, njė konsumator mund tė marrė kredi nė shumė banka njėherėsh, edhe pa pasur aftėsi tė shlyejė borxhin
Dukefilluar nga viti i ardhshėm, ata qė mashtrojnė bankat pėr tė marrė kredi do ta kenė shumė mė tė vėshtirė.Banka e Shqipėrisė njoftoi se nė 1 janar tė vitit 2008 do tė hyjė nė fuqi regjistri kombėtar i kredive, ku do tė ruhen tė dhėnat pėr tė gjithė ata persona qė marrin kredi nė banka tė ndryshme. Kjo do tė eliminojė njė praktikė, qė ėshtė bėrė shumė problematike pėr vetė bankat, tė cilat, aktualisht, janė tė ekspozuara ndaj rrezikut qė qytetarėt tė mos kthejnė mė huan. Nė Shqipėri ende nuk ėshtė e mundur tė verifikohet nėse njė qytetar apo njė biznes, nuk ka marrė kredi njėherėsh nė shumė banka, ēka e bėn thuajse tė pamundur tė kuptohet nėse ky klient ka aftėsi pėr ta shlyer borxhin. Pėr momentin, bankat i bėjnė verifikimetmemetoda alternative, qė mė shumė mbėshteten te mirėbesimi i klientit, ku u kėrkojnė kėtyre tė fundit tė marrin vėrtetime nga bankat e tjera nėse kanė apo jo kredi nė to. Por, kėto vėrtetime janė lehtėsisht tė falsifikueshme.Tashmė,mekrijimin e kėtij regjistri, tė gjitha bankat janė tė detyruara tė raportojnė pėr kreditė qė japin pėr klientėt e tyre. Pėrveē kėsaj, atodo tė paraqesin nė raportin qė i dėrgojnė Bankės sė Shqipėrisė edhe informacione shtesė pėrēdokredimarrės, tė cilat mė parė duhet tė firmosenedhengavetė ky i fundit. Kėshtu,saponjėbankėjep njė kredi pėr njė klient, ajo menjėherė dėrgon informacionin nė bankėn qendrore pėr emrin e klientit shumėnekredisėqėaikamarrėetj. Regjistri i kredive do tė jetė elektronikdhedotėadministrohetnga Banka e Shqipėrisė. Por, tė dhėnat qė ai pėrmban do tė vihen nė dispozicion pėr tė gjitha bankat tregtare, sa herė qė ato do ta kėrkojnė njė gjė tė tillė. Kreditimi Nė fakt, krijimi i regjistrit kombėtar tė kredive ka qenė njė rekomandim i hershėm i institucioneve ndėrkombėtare qė monitorojnė ecurinėeekonomisėsonė kombėtare. Nė mė shumė se njė rast, Fondi Monetar Ndėrkombėtar i ka tėrhequr vėmendje qeverisė, por ka paralajmėruar dhe Bankėn e Shqipėrisė pėr normėn e lartė tė kreditimit, e cila edhe pėr kėtė vit mendohet tė jetė mbi55 pėr qind, krahasuarmenjė vitmėparė.Nėfundtė muajit maj, krediapėrekonominėarritinėrreth 224miliardėlekėoseeshprehurnė raportmeProduktin eBrendshėm Brutonėafro24.6pėrqind.Por,rritja galopante e kreditimit, mbart edhe rreziqe tė shumta, tė cilat mund tė tronditin sistemin financiar nė vend. Pėr tre vitet e fundit, treguesiikredivetėkėqijaėshtėrritur me 300 pėr qind, duke bėrė qė kreditė e pakthyera tė arrijnė nė 3 pėr qind tė totalit tė kredive. Ndonėse nė krahasim me rajonin kytreguesėshtėmėiulėt,ekspertėt lėshojnėalarmin.Sipastyre,vendet erajonit kanėnjėsistempėrmbarimi shumė tė fortė. Ndėrsa nė Shqipėrikarasteqėenjėjtapasuriepatundshmemundtėvihetsigaranci pėr tė marrė disa kredi. Por, edhe vetėsistemiidobėtipėrmbarimitnė vendbėnqėpraktikishtkėtokreditė moskthehenmė. | |
| | | Ing. Frangu Admin
Numri i postimeve : 291 Age : 40 Localisation : tirana,albania Registration date : 25/06/2007
| Titulli: Re: Ekonomia Shqiptare Tue Aug 14, 2007 8:05 pm | |
| KESH-i rrit ēmimin edhe pėr familjarėt Propozohen tarifat e reja tė energjisė, pritet vendimi i ERE: Nuk mbulohet kostoja. Prodhimi, as sa gjysma e planit Korporata Elektroenergjetike Shqiptare i ka kėrkuar zyrtarisht Entit Rregullator tė Energjisė Elektrike rritjen e ēmimit tė energjisė pėr vitin 2008. E ndodhur nėn presionin e vazhdueshėm tė donatorėve pėr tė rritur ēmimin e energjisė, KESH-i ka dėrguar pranė Entit tarifat e reja, ku propozohet njė rritje konsiderueshme e ēmimeve, e cila prek tė gjitha kategoritė e konsumatorėve, pėrfshi dhe ato familjare. Sipas kėtyre tarifave, ēmimi mesatar i energjisė elektrike nė vend shkon nė 9,78 lekė nga 7,13 qė ėshtė aktualisht. "KESH-i, nė bazė tė tė drejtave qė i jep ligji, na ėshtė drejtuar duke kėrkuar ndryshime tė ēmimeve tė energjisė elektrike", pohon Bujar Nepravishta, drejtor i Entit Rregullator tė Energjisė Elektrike. Pėr konsumatorėt familjarė, KESH-i ka propozuar qė ēmimi i energjisė elektrike tė shkojė nė 8,4 lekė pėr kilovat, pa pėrfshirė Tatimin mbi Vlerėn e Shtuar nga 7 lekė qė ėshtė aktualisht. Rritjen mė tė madhe tė ēmimeve KESH e ka propozuar pėr kompaninė e prodhimit tė ēelikut, "Kurum", i cili ėshtė konsumatori i vetėm qė furnizohet direkt nga tensioni i lartė dhe qė e paguan energjinė aktualisht me 4,5 lekė pėr kilovat orė, ndėrkohė qė KESH ka propozuar njė ēmim prej 8,7 lekė pėr kilovat orė. Propozimet pėr ēmimet e reja do tė shqyrtohen nga Enti Rregullator i Energjisė Elektrike, ekspertėt e tė cilit do tė vendosin mė pas nėse do i miratojnė apo jo ato. "Ne do tė fillojmė procedurat tona, qė kanė tė bėjnė me njohjen e publikut me ēmimet e propozuara dhe mė pas diskutimin e kėtyre ēmimeve me grupet e interesit. Pėrpara se tė merret vendimi pėrfundimtar, ne do tė organizojmė edhe njė seancė dėgjimore me tė gjithė aktorėt pėr kėtė qėllim", tha Nepravishta. Situata Nė strategjinė pėr zhvillimin e sektorit energjetik tė hartuar qė nė vitin 2003, parashikohet qė rritja e ēmimit tė energjisė duhet tė jetė me rreth 8% pėr ēdo vit, deri sa tė barazohen kostot me tarifat. Aktualisht, sektori energjetik shqiptar operon me kosto tė pamjaftueshme pėr tė mbuluar shpenzimet operative dhe investimet pėr fuqizimin e sistemit energjetik. Pėr kėtė qėllim dhe i nxitur nga detyrimet e marrėveshjeve me donatorėt, korporata i ka kėrkuar ERE-s aprovimin e tarifave tė reja tė energjisė. Rritja e ēmimit tė energjisė ėshtė kėrkuar prej kohėsh nga donatorėt dhe nga vetė KESH-i, por gjithmonė ka hasur nė kundėrshtime. Njė nga tezat kryesore tė kundėrshtarėve tė rritjes graduale tė ēmimit gjatė kėsaj periudhe ishte se KESH-i kėrkon tė mbulojė me rritjen e tarifės mosrealizimin e treguesve teknikė dhe financiarė. Por, kriza e vitit 2007 zbuloi njė tjetėr tė papritur, e cila hedh poshtė tezėn e kundėrshtuesve tė rritjeve tė ēmimeve. Megjithėse gjatė kėtij viti u shėnuan rekordet historike, si nė nivelin e lartė tė arkėtimeve ashtu dhe nė nivelin e ulėt tė humbjeve, korporata nuk arriti tė mbulojė kostot e saj dhe pėr tė furnizuar vendin me energji u desh tė kėrkojė financim nga qeveria. Paradoksi i subvencionit kolektiv Shqipėria ėshtė i vetmi vend nė botė ku qeveria subvencionon energjinė pėr tė gjithė konsumatorėt, pavarėsisht tė ardhurave qė kėta tė fundit kanė. Kėtu nuk bėhet fjalė pėr ato familje, tė cilat marrin lekė nė dorė pėr rritjen e ēmimit tė energjisė, por pėr gjithė tė tjerėt. Rasti mė i fundit ishte ai i pak javėve mė parė, ku qeveria i dhuroi Korporatės Elektroenergjetike Shqiptare rreth 50 milionė dollarė, me anė tė tė cilave do tė bėhej e mundur blerja e energjisė nga importi. Me kėtė veprim, shteti mbulon diferencėn e ēmimit tė energjisė mes Shqipėrisė dhe vendeve tė BE-sė, duke bėrė njė subvencion direkt pėr tė gjithė konsumatorėt. Njė kilovat orė merret aktualisht nga importi me 7 deri nė 7,3 lekė pėr kilovat orė dhe i faturohet konsumatorit familjar me 7 lekė kilovat orė, pa llogaritur kostot e transmetimit dhe shpenzimet operative tė vetė korporatės. Kostot politike Nė vende si Shqipėria, qeveritė ngulmojnė tė ndėrmarrin reforma, tė cilat janė tė domosdoshme, por qė shoqėrohen gjithmonė me kosto politike. Nė vendin tonė rasti mė tipik i kėsaj ėshtė ēmimi i energjisė. Banka Botėrore bėn presion mbi KESH-in pėr tė rritur ēmimin e energjisė, pėrndryshe do tė kufizojė financimet, ndėrsa qeveritė tė gjitha pa pėrjashtim ngurrojnė, pėr shkak se u druhen kostove politike qė mbart rritja e ēmimit tė energjisė, qė ndryshe pėrkthehet nė humbje votash. Energjia, prodhimi vetėm 3,5 miliardė Deri mė tani, KESH-i ka prodhuar vetėm 1,9 miliardė kilovat orė energji nė vend Prodhimi i energjisė pėr kėtė vit parashikohet tė jetė rreth 3,5 miliardė kilovat orė, nga 5,7 qė ka qenė nė vitin 2006. Ky vit pritet tė shėnojė njė nga nivelet mė tė ulėta historike tė prodhimit tė energjisė nė vend, pėr shkak tė thatėsirės sė madhe qė ka pėrfshirė gjithė rajonin. Prurjet e Drinit janė nė nivelet mė tė ulėta tė tė gjitha kohėrave, ndėrkohė qė pėr herė tė parė importi tejkalon prodhimin vendas qysh nė fillim tė verės. Aktualisht prodhohet 5,7 milionė kilovat orė dhe importohen rreth 7 milionė tė tillė. Deri mė tani, KESH-i ka prodhuar vetėm 1,9 miliardė kilovat orė energji elektrike pėr 7 muajt e parė tė vitit dhe ka importuar rreth 1,8 miliardė kilovat orė tė tjerė. Ekspertėt mendojnė se importi kėtė vit do tė kalojė prodhimin vendas, duke pasur parasysh situatėn kritike, nė tė cilėn ndodhet niveli i Fierzės. Nė kėtė situatė, e vetmja zgjidhje mbetet importi i energjisė nga jashtė, sepse nė tė kundėrtėn i gjithė sistemi mund tė kalojė nė kolaps. Niveli i Fierzės pritet tė bjerė me ritme mė tė larta gjatė muajve nė vazhdim, pėr shkak se pėr tė prodhuar njė kilovat orė energji elektrike duhet shumė mė tepėr ujė, kur Fierza ndodhet nė nivele tė cekėta se sa kur ajo ndodhet nė nivele tė larta. | |
| | | Ing. Frangu Admin
Numri i postimeve : 291 Age : 40 Localisation : tirana,albania Registration date : 25/06/2007
| Titulli: Re: Ekonomia Shqiptare Tue Aug 14, 2007 8:11 pm | |
| Nė nėntor tenderi pėr qendrėn dispeēer Italianėt pritet tė japin 23 milionė euro kredi pėr ndėrtimin e qendrės sė shpėrndarjes Tenderi pėr ndėrtimin e qendrės sė re dispeēer tė Korporatės Elektroenergjetike do tė zhvillohet nė fillim tė muajit nėntor. Burime zyrtare tė Ministrisė sė Ekonomisė, Tregtisė dhe Energjetikės njoftuan se do tė zhvillojė nė datėn 5 nėntor 2007, tenderin e hapur pėr ndėrtimin e qendrės sė re kombėtare dispeēer dhe tė telekontrollit pėr energjinė elektrike. Ndėrtimi pėr qendrėn e re tė shpėrndarjes sė energjisė elektrike do tė financohet nga qeveria italiane, me njė kredi me vlerė 23 milionė euro. Ky projekt ėshtė pjesė e njė programi qė synon ristrukturimin dhe fuqizimin e sistemit elektrik shqiptar dhe integrimin e tij nė sistemin ballkanik. Ndėrtimi i qendrės sė re tė shpėrndarjes sė energjisė nė rrjet paraqitet i domosdoshėm pėr tė menaxhuar rrymėn dhe pėr tė orientuar furnizimin sipas nevojave dhe mėnyrave mė tė pėrshtatshme. Ndėrtimi i qendrės sė re dispeēer pritet qė tė rrisė sigurinė e furnizimit me energji. Por, njėkohėsisht, do tė jetė dhe objekti kryesor pėr transmetimin e kapaciteteve mė tė mėdha tė energjisė me siguri tė lartė, pasi do tė lidhet direkt me tė gjitha linjat e TL, me linjėn e interkonjeksionit 400 kV Elbasan-Podgoricė, si dhe linjat e tjera 400 kV qė pritet tė ndėrtohen sikurse janė ajo me Kosovėn, linja nėnujore me Italinė etj. Tenderi qė do tė zhvillohet nė 5 nėntor 2007 nė METE, parashikon pjesėmarrjen e firmave italiane, pėr tė cilat ėshtė vendosur kushti qė tė kenė eksperienca nė ndėrtimin e objekteve tė tilla, si dhe dorėzimi me "ēelės nė dorė" i tij. Nė rehabilitimin e sektorit tė shpėrndarjes pėr shtrirjen e rrjetit 20 kV nė qytetet kryesore tė vendit me shtrirje drejt zonave rurale, do tė investohen 12 miliardė lekė, punė e cila ka nisur vetėm vitin qė shkoi. Ndėr investimet kryesore janė ndėrtimi i linjės 400 kV Elbasan-Podgoricė, tė qendrės sė re dispeēer nė Tiranė, financim i qeverisė italiane me rreth 51.5 milionė euro, si dhe asaj gjermane, me vlerė rreth 41.5 milionė euro, e cila do tė lidhė sistemin elektroenergjetik shqiptar me vendet e rajonit, duke rritur sigurinė e furnizimit nga importi me energji elektrike. Fondi i Kooperacione Italiana pėr ndėrtimin e kėtyre kapaciteteve transmetuese, tė domosdoshme pėr tė pėrmirėsuar importin e energjisė, jepet sistematikisht nga viti nė vit, por nuk zbatohet kurrė, pasi 50 milionė eurot e Italisė, ndonėse jepen ēdo vit nė letra tė firmosura, nuk disbursohen kurrė nė praktikė. Nė fakt, Kėshilli i Ministrave tė Shqipėrisė dhe komisionet e Kuvendit tė Shqipėrisė, ēdo vit miratojnė kėtė hua, e cila ēdo vit dėshton tė zbatohet. Problemi ėshtė se ndonėse gjermanėt janė shumė mė seriozė dhe jo mashtrues, siē paraqiten italianėt, 41 milionė eurot nga Gjermania nuk mund tė investohen pa u realizuar mė parė pjesa qė italianėt e sabotojnė sistematikisht prej 5 vjetėsh. Nė fakt, kreu i KESH-it, Gjergji Bojaxhi, dhe ministri i Energjetikės, Genc Ruli, kanė kėrcėnuar bojkot tė kredisė italiane, nėse edhe ky tender sabotohet. Kjo histori pati kulmin e saj para mė shumė se njė viti, kur kėrkohej vota e Shqipėrisė nė Kėshillin e Sigurimit tė Kombeve tė Bashkuara, pėr tė zgjedhur mes favoreve tė Italisė dhe Gjermanisė, nė njė zėnkė interesash mes dy vendeve. Nė atė kohė, "Financial Times" botoi njė artikull ku zyrtarė gjermanė, akuzonin Italinė se po ushtronte presion mbi qeverinė shqiptare pėr tė ndėrprerė financimet e saj. Por, ndonėse saga e OKB-sė pėrfundoi me ujdi mes palėve nė konflikt, italianėt vazhdojnė ti mbajnė tė bllokuara paratė pėr sistemin shqiptar tė transmetimit, duke thelluar krizat energjetike tė vendit. | |
| | | Ing. Frangu Admin
Numri i postimeve : 291 Age : 40 Localisation : tirana,albania Registration date : 25/06/2007
| Titulli: Re: Ekonomia Shqiptare Fri Aug 31, 2007 4:16 pm | |
| Kriza e dritave zhvlerėson lekun Banka e Shqipėrisė paralajmėron: Do ndėrhyjmė nė treg pėr tė shmangur rreziqet Kriza energjetike po jep efek tet e para tė forta e tė drejt pėrdrejta nė ekonominė shqiptare. Pothuaj tė gjitha kostot biznesit janė rritur, ēka ka sjellė automatikisht njė rritje tė ēmimeve. Rritja e ēmimit pėr njė pjesė tė konsiderueshme tė produkteve e shėrbimeve, ka pėrfshirė pėrmes njė reaksioni zinxhir edhe mallra e shėrbime qė nuk kanė lidhje direkt me energjinė elektrike, duke sjellė njė zhvlerėsim tė monedhės vendase. Kėrcėnimet inflacioniste kanė vėnė nė alarm Bankėn e Shqipėrisė kėta 4 muajt e fundit. Edhe rritja e normės bazė tė interesit, nga 5.5 nė 5.75 pėr qind nė fund tė qershorit nuk ka mjaftuar pėr tė shmangur rreziqet pėr rritjen e pėrgjithshme tė ēmimeve nė vend, qė pėrkundrazi sa vijnė e bėhen mė tė dukshme. Banka e Shqipėrisė njoftoi se presionet pėr inflacion mbeten tė larta, duke lėshuar kėshtu njė mesazh tė qartė pėr tregun, se nėse kjo situatė do tė vazhdojė edhe pėr 2 muajt e ardhshėm, atėherė nuk pėrjashtohet njė tjetėr rritje e normės sė interesit, brenda njė kohe shumė tė shkurtėr. Kėshilli Mbikėqyrės i Bankės sė Shtetit, ndonėse nuk ndryshoi normėn e interesit, i ka dhėnė publikut njė mesazh tė qartė, se kjo mund tė ndodhė shumė shpejt. "Ecuria nė rritje e normės vjetore tė inflacionit bazė gjatė dy muajve tė fundit, sinjalizon praninė e presioneve tė gjeneruara nga krahu i kėrkesės, tė cilave u janė shtuar edhe presionet nga krahu i ofertės", thuhet nė njoftimin zyrtar tė mbledhjes sė Kėshillit Mbikėqyrės. Inflacioni pėr korrikun ėshtė regjistruar nė 2.1 pėr qind. Por kriza energjetike pritet tė japė efektet e saj tė para shumė shpejt edhe nė nivelin e ēmimeve pėr shkak tė rritjes sė kostove tė prodhimeve vendase edhe rritjes nė vlerė tė importeve. Efektet e krizės energjetike mbeten tė paparashikueshme pėr momentin. Pėr kėtė qėllim, BSH e ka quajtur si tė domosdoshėm njė studim mė tė gjerė mbi pasojat e krizės nė ekonominė e vendit. Investimet Njė tjetėr tregues qė mund tė kėrcėnojė stabilitetin e ēmimeve janė edhe pritshmėritė pėr shpenzime mė tė larta qeveritare gjatė muajve tė mbetur tė vitit. Deri mė tani, niveli i realizimit tė investimeve publike ka qenė poshtė 45 pėr qindėshit, ēka do tė thotė se 4 muajt e ardhshėm qeveria do tė injektojė shuma tė mėdha parash nė treg. Shpenzimet e pėrgjithshme buxhetore, nga 128,2 miliardė lekė tė planifikuara janė realizuar vetėm 105,4 miliardė lekė. Pjesa mė e madhe e mosrealizimeve ka lidhje me shpenzimet kapitale ose investimet publike siē njihen ndryshe. Kėshtu, nga 25,7 miliardė lekė tė planifikuara janė investuar vetėm 11,2 miliardė lekė, pra 14,5 miliardė lekė ose 56,3 % mė pak se investimet e planifikuara. Nė fakt, pėrvoja e viteve tė kaluara ka treguar se gjysma e dytė e vitit, karakterizohet nga shpenzime tė mėdha qeveritare, pėr shkak tė pėrpjekjes sė qeverisė pėr tė realizuar investimet e planifikuara. Kjo ėshtė shoqėruar gjithmonė me inflacion, pasi teprica e madhe e parasė e injektuar nė ekonomi brenda njė periudhe tė shkurtėr kohore, sjell rritjen e nivelit mesatar tė ēmimeve. Parashikimet Disa ekspertė tė Bankės sė Shqipėrisė thonė se nuk ėshtė ēudi qė pėr herė tė parė gjatė kėtyre viteve tė fundit, inflacioni tė kalojė edhe nivelin e 4 pėr qindėshit, i cili ėshtė edhe tavani maksimal i objektivave tė Bankės Qendrore. Pėr kėtė parashikohet qė ndėrhyrja e Autoritetit Qendror, nė rast se tregu nuk do tė reagojė ndaj paralajmėrimeve tė saj, tė jetė shumė e shpejtė madje edhe brenda tetorit, nė rast se prirjet inflacioniste do tė vazhdojnė tė konfirmohen. Por nga ana tjetėr, ndėrhyrjet dhe rritja e normės bazė tė interesit ėshtė njė faktor frenues pėr rritjen ekonomike, pasi ulet likuiditeti nė treg, duke penalizuar kėshtu investimet private pėr shkak se paraja tenton tė grumbullohet pranė bankave nė formė depozitash. | |
| | | Sponsored content
| Titulli: Re: Ekonomia Shqiptare | |
| |
| | | | Ekonomia Shqiptare | |
|
Similar topics | |
|
Similar topics | |
| |
| Drejtat e ktij Forumit: | Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
| |
| |
| |
|